Žinios apie bakterijas yra tokios pat senos, kaip ir pirmasis mikroskopas. Žmogus jose nematė jokios grėsmės, kol nebuvo suprasta, kad aplinkoje gyvenantys mikroorganizmai gadina maistą ir, kas baisiausia, sukelia net ligas. Nuo tada pradėtas kryžiaus žygis prieš visą mikroorganizmų pasaulį. Žodis “bakterijos” sutapatintas su ligomis, užkratu, net maru. Jų reikia bijoti, vengti ir su jomis kovoti. Jau kelis šimtus metų naikiname bakterijas, tai kodėl vis tiek sergame?


KODĖL SUSERGAME?

Kuo toliau, tuo labiau manoma, kad daugelis ligų prasideda dėl žarnyno sutrikusios veiklos. Manoma, kad tokie yra įvairūs onkologiniai, alerginiai ir autoimuniniai susirgimai. Gyvename aplinkoje, kuri mus ir saugo, ir žeidžia. Tad intensyviai kurdami sterilią aplinką, neleidžiame imuninei sistemai susidurti su įvairiais ligų sukėlėjais, kaip buvo įprasta anksčiau. Tai lemia organizmo imuninės sistemos ląstelių balanso sutrikimus, todėl ir daugėja žmonių, kuriems reiškiasi iškreiptas imuninis atsakas į mums įprastas medžiagas ar svetimkūnius.


AR TIKRAI MŪSŲ APLINKA YRA TOKIA STERILI?

Kad ir kaip bandytume dėl visko kaltinti pernelyg švarią aplinką, lieka neatsakytas klausimas – ar tikrai per švariai gyvename? Greičiausiai atsakymas būtų neigiamas, nes šiuolaikiniame pasaulyje švaros sąvoka pasikeitė. Mes naikiname mikroorganizmus, o tuščias vietas pripildome įvairiausiais cheminiais junginiais, kurių mūsų imuninė sistema nemoka atpažinti. Juk imuninės sistemos pareiga yra apsaugoti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Įvairūs cheminiai junginiai yra naujiena. Vienų imuninė sistema išsigąsta, kitus priima kaip draugus ir neva visai nekenksmingus, trečius pasideda „į sandėliuką“, t. y. į kepenis ar riebalinį audinį, kad su jais susipažintų, kai turės tam laiko. Tad mums būtina apsauga, kuri mus saugotų ir neleistų svetimoms cheminėms medžiagoms mūsų žeisti.


KODĖL ORGANIZMO ATSPARUMAS PRIKLAUSO NUO ŽARNYNO VEIKLOS?

Žarnynas yra ta vieta, kur žmogus labiausiai suartėja su aplinka. Valgome ir geriame nesterilų maistą, kuris patenka į mūsų taip pat nesterilų žarnyną. Jame milijardai bakterijų, o vos už kelių mikronų, kitoje plonyčių žarnų sienelių pusėje, absoliuti švara. Koks sudėtingas turi būti mūsų organizmas, kad išlaikytų tokią griežtą tvarką. Ir kaip jis sugeba praleisti į kitą pusę mums naudingas maistines medžiagas, bet sulaikyti bakterijas ir virusus? Taigi visų pirma mūsų imuninė sistema ir turi atpažinti bloga nuo gero būtent žarnyne.

Bet žarnyno mikroflora svarbi ne tik imunitetui ir apsaugai. Specifinės bakterijų rūšys dalyvauja virškinimo procesuose, fermentuoja plonosiose žarnose nesuvirškintas ir neįsisavintas skaidulas, angliavandenius ir baltymus, žarnyne pasigaminusias gleives, padeda įsisavinti energines medžiagas, dalyvauja ir gyvybiškai svarbių vitaminų A, K, B2, B12 sintezėje, palengvina kalcio, magnio, geležies jonų įsisavinimą, kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą ir t. t.


KAS GI TA MIKROBIOTA?

Šį terminą „mikrobiota“ išgirstame vis dažniau. Gausu tyrimų ir įrodymų, kad mūsų žarnynuose gyvenančios bakterijos mumyse sudaro tarsi atskirą organą, be kurio organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad genetinės bakterijų medžiagos yra net iki 150 kartų daugiau nei paties žmogaus. Tad, matyt, atėjo laikas pripažinti, kad mūsų kūnai, kartu su mumyse gyvenančiais mikroorganizmais, esame vienuma.

Nors įprasta daugiausiai kalbėti apie virškinamajame trakte gyvenančius mikroorganizmus, iš tiesų jų yra ir kvėpavimo takuose, ir ant odos, jie randami net žindančių mamų pieno liaukose ir pačiame piene bei širdyje. Jau nustatyta apie 10 tūkstančių mikroorganizmų rūšių, gyvenančių žmogaus organizme. Taigi, vienai mūsų kūno ląstelei tenka maždaug aštuoni mikrobai.


AR „BLOGOSIOS“ BAKTERIJOS TIKRAI YRA TOKIOS BLOGOS?

Pradėjus tyrinėti mikrobiotą, pakito ir požiūris į bakterijas. Nebėra gerųjų ir blogųjų bakterijų. Susirgsime ar ne lemia sutrikęs jų balansas, vadinamas disbioze, kuomet žarnyne sumažėja mums naudingų bakterijų, o pagausėja ligas sukeliančių mikroorganizmų. Jei infekcines ligas sukeliančių bakterijų bus mažai, jos nebus pajėgios mums pakenkti ir net priešingai, bus naudingos mums dėl savo veiklos ir išskiriamų medžiagų. Tad nėra blogųjų bakterijų – blogai yra tik per didelis jų kiekis.


SUFORMUOTI IMUNITETĄ BŪTINA DAR KŪDIKYSTĖJE

Vos gimus mažyliui, labai svarbi tinkama aplinkos mikroflora, kad jo oda, virškinamasis traktas ir kvėpavimo takai priimtų jam tinkančius ir apsaugančius mikroorganizmus. Motina kartu su savo pienu, lytėdama ir kalbėdama su vaiku, perduoda jam savo „gerąsias“ bakterijas. Tėtis ir broliai bei seserys, namų augintiniai taip pat pasidalina savo mikroorganizmais. Pirmieji gyvenimo metai itin svarbūs teisingos mikrobiotos formavimuisi. Tinkama mityba bei aplinka lemia, kad vaiko mikrobiota formuosis taip, kaip jo organizmui reikia.

Nėra vienodos mikrobiotos sudėties – kas vienam vaikui priimtina ir naudinga, kitam gali lemti sutrikimus. Augant žmogaus mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, o senyvo amžiaus žmonių – vos 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis.

Mikrobiotos sudėtis labai priklauso nuo mūsų mitybos ir vietos, kurioje gyvename. Nustatyta, kad miestuose gyvenančių žmonių, kurių mitybos racionas labai skurdus, mikrobiotos sudėtis tapo skurdi, neįvairialypė. Yra įrodyta, kad kuo įvairesnė mikroorganizmų sudėtis, tuo mažesnė rizika įvairiausiems ligų simptomams pasireikšti.


KUO MAITINTI GERĄSIAS BAKTERIJAS?

Taip pat labai svarbu ne tik pačios bakterijos, bet ir tinkama terpė, kurioje šios bakterijos galėtų apsigyventi ir daugintis. Jei turės pakankamai maisto, gerosios bakterijos tikrai gana greitai įsikurs ir aktyviai dauginsis. Netinkama mityba, perpildyta maisto konservantų, dažiklių ar kitų maisto priedų, skurdus skaidulų vartojimas, nesuskaičiuojami kiekiai medikamentų, ypač antibiotikų, lemia, kad mūsų žarnyno mikroflora tampa pernelyg skurdžia ir nebesugeba mūsų tinkamai apsaugoti. Tad tam, kad bakterijos nežūtų atvykusios į paskyrimo vietą, būtina vartoti daržoves, vaisius, ankštines pupeles, grybus, neskaldytus grūdus, ruginę duoną. Tad jei jau vartojame probiotikus (gerąsias bakterijas), svarbu užtikrinti, kad jie būtų gyvi ir turėtų maisto išgyventi, laukdami, kol pateks į mūsų žarnyną. Jeigu manome, kad žmogaus mityba yra skurdi, nevisavertė, vartojant probiotikus būtina pasirūpinti ir prebiotikais (gerųjų bakterijų maistu), kad būtų užtikrintas gerųjų bakterijų maitinimas ir jos galėtų saugiai įsikurti žarnyne.


KADA REIKIA VARTOTI PROBIOTIKUS?

Tenka išgirsti, kad probiotikus žmonės vartoja pastoviai, nes jais nuolat reikia papildyti mūsų žarnyną. Kol kas nėra duomenų, kad probiotikus reikėtų vartoti pastoviai. Visais atvejais būtina rasti aukso vidurį, nepersistengti. Probiotikai visų pirma vartotini žarnyno virusų sezonu. Jis maždaug sutampa su gripo sezonu. Įprastai probiotikai apsaugo nuo susirgimo, o jeigu vis dėl to susergama, pasveikstama kur kas greičiau ir sergama lengviau.

Taip pat probiotikai vartojami, jei reikia gerti antibiotikus. Tik turime nepamiršti, kad probiotikai geriami 2-4 val. po antibiotikų vartojimo, nes vartojami kartu, jie slopina vienas kito poveikį.

Taip pat būtini viduriuojant, susirgus roto ar noro virusais, nes taip sumažinamas viduriavimo dažnis, ligonis mažiau nusilpsta ir greičiau pasveiksta.

Papildykime savo mikrobiotos taurę tinkamu turiniu ir organizmas pakeis jos netinkamą turinį tinkamu.

Vertingųjų probiotikų, pagamintų iš 3 arba net 5 metus fermentuotų vaisių, uogų, daržovių, grybų ir kitų augalų, nenaudojant jokio terminio apdorojimo, ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto) kviečiame įsigyti mūsų svetainėje www.gyduolis.lt.

 

Linkiu sveikatos ir geros savijautos!

Laura

 

Straipsnis parengtas pagal www.ohhira.lt informaciją.

Jei patiko šis straipsnis ir norėtumėte sužinoti daugiau, kaip natūraliais produktais ir priemonėmis sustiprinti savo ir vaikų sveikatą, kviečiu užsakyti gyduolis.lt naujienlaiškius (puslapio apačioje).