Dauguma iš mūsų esame linkę mėgautis saldumynais, nes tai vienas iš gyvenimo malonumų. Kartais šio malonumo tenka atsisakyti dėl viršsvorio ar sveikatos problemų. O mamos vaikams saldumynus riboja irgi ne be priežasties. Juk baltasis cukrus kelia dantų ėduonies grėsmę.

Be to, po kelių nesėkmių eksperimentuojant su kitomis cukraus alternatyvomis, gaminant kepinius ar ruošiant desertus dažniausiai grįžtame prie baltojo cukrų, nes prie jo skonio, konsistencijos ir saldumo esame pripratę. Būtent todėl dažniausia net nebeketiname jo niekuo kitu keisti.

Apie visus šiuos nepatogumus ir savęs ribojimą galime pamiršti, nes ksilitolis (kitaip - beržų cukrus) patenkins kiekvieno smaližiaus lūkesčius. Beržų cukrus – tai raktas siekiant sveikos mitybos tikslų, neatsisakant saldumynų!

 

Kas yra beržų cukrus arba ksilitolis?

 

Jeigu kramtote gumą be cukraus, greičiausiai kramtote ksilitolį. Ksilitolis plačiausiai naudojamas dantų pastos, dantų skalavimo skysčių, kramtomosios gumos gamyboje, nes yra naudingas dantims. O jei atidžiau patyrinėtumėte etiketes, ksilitolio rastumėte daugelyje mažai kaloringų ar be cukraus paruoštų produktų – tokių kaip įvairūs užkandžiai, užtepėlės, saldainiai, gėrimai, padažai ir kt..

Ksilitolis yra vienas iš natūralių cukrų. Jo yra kai kuriose daržovėse, grybuose ir vaisiuose, pavyzdžiui, žiediniuose kopūstuose ar braškėse ir net žmogaus organizme. Būtent todėl mūsų organizmas lengvai atpažįsta, absorbuoja ir panaudoja ksilitolį. Didžiausia jo koncentracija randama beržų žievėje ir kukurūzuose.

1890 m. ksilitolio medžiagą atrado žymus vokiečių chemikas Hermanas Emilis Fischeris. Beržų cukrus, kaip cukraus pakaitalas, buvo naudojamas Suomijoje per Antrąjį pasaulinį karą, o plačiau pradėtas naudoti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai pastebėta jo nauda dantų higienai.

Nors ksilitolis yra natūralus, jo gamybos procesas visgi gana sudėtingas, būtent todėl beržų cukrus nėra toks pigus, kaip cukranendrių ar cukrinių runkelių cukrus. Ksilitolis gaminamas naudojant daugiapakopį ekstrahavimo procesą. Gaminant ksilitolį beržų medžio drožlės ar kukurūzų burbuolės ištirpinamos vandenyje, tuomet išgaunama ksilozė ir pašalinus vandenį gaunamas koncentratas, kuris kristalizuojamas centrifugoje. Ksilitolis būna dviejų skirtingų grūdelių dydžių – daugiausia kristalinio, kaip įprasto cukraus, arba smulkesnio.

 

Kuo beržų cukrus pranašesnis už baltąjį rafinuotą cukrų?

 

Ksilitolio kristalų išvaizda, skonis ir saldumas toks pat kaip baltojo cukraus. Tačiau 100 gramų ksilitolio yra 236 kalorijos, o 100 gramų baltojo cukraus yra 450 kalorijų. Kadangi ksilitolis turi tokį patį skonį, bet tik puse kalorijų, tai puiki alternatyva baltajam cukrui.

Ksilitolis turi labai mažai angliavandenių, be to, virškinamasis traktas absorbuoja tik 50% iš jų. Ksilitolis tikrai ypatingas tuo, kad negali būti visiškai metabolizuojamas mūsų organizmuose, būtent todėl jo kalorijų vertė yra žymiai mažesnė. Dėl šios savybės jis labai tinkamas laikantis dietos.

Dėl šių savybių beržų cukrus yra įtraukiamas į sveikos mitybos planus. Tad jei norite išlaikyti gerą dantų sveikatą ir palaikyti sveiką svorį, neatsisakant saldumynų – ksilitolis yra būtent jums!

 

Kur naudojamas beržų cukrus?

 

Nors daugumoje desertų ir kepinių naudojamas baltasis cukrus (dėl pigumo), tačiau ksilitolis yra daugumos dietinių produktų sudėtinė dalis. Taip pat dažnai įtraukiamas į ledų receptūras, nes geriau užšąla. Be to, ksilitolis naudojamas kramtomajai gumai, sirupams nuo kosulio, pastilėms, dantų pastoms ir burnos skalavimo skysčiams.

Beržų cukrus yra tokio pat saldumo kaip ir baltasis cukrus, taip pat yra panašios konsistencijos ir skonio. Jie gali lygiaverčiai vienas kitą pakeisti bet kokiame recepte. Berkite jo tiek pat, kiek bertumėte baltojo cukraus.

Beržų cukrus yra stabilus karščiui, todėl jį puikiai galime naudoti kepant kepinius. Labiau už bet kokį kitą saldiklį tinka ledams, nes geriau užšąla. Taigi ksilitolis tiks naudoti visur, kur norisi saldumo: uogienėse, drebučiuose, riešutų svieste, jogurtuose, arbatoje ir kavoje, įvairiuose kepiniuose, padažuose ir pan. Leiskite savo fantazijai lietis ir naudokite ksilitolį bet kokiame recepte, kuriame reikia saldiklio! Tik turiu įspėti, kad yra viena išimtis – ksilitolis negali būti naudojamas kartu su mielėmis, nes mielės negali įsisavinti ksilitolio, todėl tešla tikrai nepakils!

 

Beržų cukraus nauda


Tyrimai rodo, kad ksilitolis gali būti naudingas sveikatai:


1. Dantų ir burnos higienai

 

Daugumas saldiklių yra kenksmingi dantims, nes skatina ėduonies atsiradimą. Vartojant ksilitolį, nereikia jaudintis dėl spindinčios šypsenos. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ksilitolis ne tik kad nekenkia, bet yra ir naudingas dantų higienai. Ksilitolis sumažina dantų ėduonį tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, nes, priešingai nei įprastas cukrus, ksilitolis nesudaro terpės bakterijoms, kurios cukrų paverčia rūgštimis. Būtent šios rūgštys ir atima iš mūsų dantų mineralus, todėl dantys tampa trapūs, atsiranda blogas burnos kvapas ir ėduonis.

Ksilitolis taip pat mažina dantų apnašas. Vienas iš pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių yra Streptococcus mutans bakterijos, kurios labiausiai atsakingos už apnašas. Nors apnašos ant dantų yra normali organizmo reakcija, apnašų perteklius skatina imuninę sistemą pulti jose esančias bakterijas, o gali sukelti dantenų uždegimines ligas, tokias kaip gingivitas.

Burnos ertmės bakterijos minta gliukoze iš maisto, tačiau jos negali suvirškinti ksilitolio, todėl pakeisdami cukrų ksilitoliu sumažiname kenksmingoms bakterijoms maisto. Šios bakterijos negali naudoti ksilitolio energijos gamybai, nes negali jo paversti gliukoze. Taip burnos bakterijų energijos gamybos kelias yra užblokuojamas ir jos galiausiai miršta iš bado.

Atlikto tyrimo metu saldinta ksilitoliu kramtomoji guma blogųjų bakterijų kiekį sumažino nuo 27% iki 75%, o palankių bakterijų lygis išliko nepakitęs. Daugelis odontologų rekomenduoja naudoti ksilitoliu pasaldintą kramtomąją gumą.

Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose becukrėse kramtomosiose gumose ksilitolio yra labai nedaug, todėl šie kiekiai gali būti per maži, kad apsisaugoti nuo ėduonies. Moksliškai pagrįsta, kad baltąjį cukrų pakeisdami ksilitoliu arba įtraukdami jo į savo racioną, galime sumažinti dantų ėduonies grėsmę 30–85%. Tačiau turime žinoti, kad kiekvieną dieną turi būti suvartojama ne mažiau kaip 1-20 gramų ksilitolio.

 

2. Ausų ir mielinių infekcijų profilaktikai

 

Burna, nosis ir ausys yra tarpusavyje susijusios, todėl burnoje gyvenančios bakterijos gali sukelti ir ausų infekcijas. Dantų apnašas sukeliančios bakterijos taip pat gali kauptis už ausies būgnelio ir sukelti vidurinės ausies infekcijas. Gydytojai šią infekcijas vadina ūminiu vidurinės ausies uždegimu (AOM). Tai dažna vaikų sveikatos problema. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo vaikai, sergantys pasikartojančiomis ausų infekcijomis, pastebėta, kad vaikų, kurie kasdien naudojo ksilitoliu saldintą kramtomąją gumą, ausų infekcijos lygis sumažėjo net 40%. Esant ūmiam uždegimo laikotarpiui ksilitolio vartojimas nėra ypač efektyvi priemonė, todėl būtina vartoti gydytojo skirtus vaistus.

Žmonės, turintys sinusų problemų, įprastai nosį praplauna su fiziologiniu druskos tirpalu. Tačiau druską pakeisdami ksilitoliu galime pasiekti kur kas efektyvesnių rezultatų ir sumažinti nosies užgulimą.

Be to, ksilitolis kovoja su mielėmis Candida albicans, kurios gali sukelti Candida infekcijas. Tad ksilitolis sumažina mielių gebėjimą prilipti prie paviršių ir taip padeda išvengti infekcijos.

 

3. Palankus diabetu sergantiesiems

 

Ksilitolis turi dar vieną labai svarbų pranašumą: jis daro tik nedidelį poveikį cukraus ir insulino kiekiui kraujyje, o jo metabolizmas nepriklauso nuo insulino. Dėl to ksilitolis yra ypač naudingas diabetikams. Nors techniškai ksilitolis yra angliavandeniai, tačiau jis labai minimaliai didina cukraus kiekį kraujyje ir todėl nėra laikomas tikraisiais angliavandeniais. Ksilitolis pasižymi tikrai žemu glikemijos indeksu (GI 12), kai tuo tarpu baltojo cukraus glikemijos indeksas siekia net 65.

Būtent dėl šių priežasčių ksilitolis ir yra populiarus saldiklis, naudojamas mažai angliavandenių turinčiuose gaminiuose.

 

4. Svorio kontrolei

 

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prediabetu, nutukimu ar kitomis medžiagų apykaitos problemomis, ksilitolis yra puiki cukraus alternatyva. Kol kas nėra išsamių tyrimų, atliktų su žmonėmis, bet tyrimai su gyvūnais rodo, kad ksilitolis gali pagerinti diabeto simptomus, sumažinti pilvo riebalus ir net užkirsti kelią svorio augimui nesilaikant griežtos dietos. Tokią prielaidą leidžia daryti gauti įspūdingi medžiagų apykaitos rezultatai atlikti su pelėmis. Todėl daugumoje mitybos planų vietoje cukraus įtraukiamas ksilitolis, kaip saldiklis, kuris tinkamas svorio kontrolei.

 

5. Maistas gerosioms žarnyno bakterijoms

 

Ksilitolis ne tik naudingas dantims, nekelia cukraus kiekio kraujyje bei padeda numesti svorio, bet taip pat maitina ir mūsų žarnyne esančias gerąsias bakterijas. Ksilitolis veikia kaip tirpioji ląsteliena, todėl pagerina virškinimo darbą, žarnyno peristaltiką, didina išmatų tūrį. Tirpiosios skaidulos gaunamos ir su maistu, kaip pavyzdžiui, vaisiais ir yra naudingos visam virškinamajam traktui.

 

Šalutinis poveikis

 

Tiek daug naudų, kad atrodo net neįtikėtina! Todėl natūraliai kyla klausimas, o gal ksilitolis turi kokį nors paslėptą, ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai? Tiek „Cancer Research UK“, tiek JAV Nacionalinis vėžio institutas teigia, kad ksilitolis yra saugus žmonėms.

Iki šiol tyrimuose pastebėtas tik vienas ksilitolio šalutinis poveikis: vartojant per didelį kiekį, jis gali sukelti dujų kaupimąsi žarnyne ar vidurių laisvumą. Tokie pojūčiai pasireiškia per dieną suvartojus daugiau nei 50 g ksilitolio. Tik puse suvartoto ksilitolio absorbuojama, o likusi dalis yra fermentuojama gaubtinėje žarnoje, būtent todėl gali kilti nemalonių pojūčių. Iš pradžių organizmas palaipsniui turi priprasti prie beržų cukraus. Turėtume pradėti nuo mažų kiekių, pavyzdžiui, ksilitolio, esančio ledinuke.

Prieš bandant bet kokį naują produktą, būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Net natūralūs produktai gali sukelti alergines reakcijas arba sąveikauti su tam tikrais vaistais, taip pat gali netikti žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Kai kuriems žinduoliams ksilitolis gali būti pavojingas sveikatai. Tai ypač aktualu kai kalbame apie šunis, nes jų kepenyse nėra fermento, kuris padėtų skaidyti ksilitolį. Taigi, jei esate šuns savininkas ir turite namie maisto su beržų cukrumi, įsitikinkite, kad nieko netyčia nenukris ant grindų.

 

Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant beržų cukrų?

 

Kaip ir perkant kitus produktus, būtina perskaityti sudėtines dalis, ypač verta atidžiau pažvelgti į informaciją apie gamybą ir kilmę. Ksilitolis yra įtrauktas į cukraus pakaitalų grupę (jo ES kodas yra E967, taip jį lengva surasti etiketėse). Angliškas ksilitolio pavadinimas “xylitol”.

Iš beržų ksilitolis gaminamas Suomijoje, o iš kukurūzų – Kinijoje. Svarbu įsitikinti, kad kukurūzai nebuvo genetiškai modifikuoti. Kanadoje gaminamas produktas, vadinamas „Xyla“, yra pagamintas iš Šiaurės Amerikos kietmedžio. Tai yra panašus produktas į ksilitolį, tačiau išgaunamas kitokiu būdu.

 

Beržų cukraus vartojimas

 

Vyresniems nei 5 metų vaikams ledinukų, kramtomosios gumos ar gėrimų, saldintų beržų cukrumi, rekomenduojama duoti kasdien nuo trijų iki penkių kartų. Dozė neturėtų viršyti 20 gramų ksilitolio per dieną. Po valgio ledinuką su ksilitoliu rekomenduojama čiulpti apie 10-20 minučių.

Esant ausų infekcijai, kaip pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimui, bendra 8,4–10 gramų ksilitolio paros dozė ledinukuose ar gėrimuose, kramtomojoje gumoje turėtų būti padalinta į penkias dalis ir vartojama po valgio.

2016 metais atliktuose stebėjimuose, padaryta išvada, kad suaugusieji gali saugiai toleruoti nuo 10 g iki 30 g ksilitolio normą per dieną, kurią reikėtų padalinti į keletą mažesnių dienos dozių. Didžiausia rekomenduojama paros norma yra 0,5 gramo ksilitolio vienam kūno masės kilogramui.

Nėra pakankamai informacijos, ar ksilitolį saugu vartoti nėštumo ir žindymo metu, todėl būtinai pasitarkite su Jus prižiūrinčiu gydytoju ir laikykitės jo rekomendacijų.

Taigi, jei ieškote natūralių ir nekaloringų, sveikų cukraus alternatyvų, anksčiau ar vėliau tikrai išbandysite ir beržų cukrų, dar vadinamą ksilitoliu. Šie du pavadinimai atrodo labai skirtingi, tačiau nurodo tą patį produktą. Dėl akivaizdaus neigiamo poveikio sveikatai baltojo cukraus naudojimas kuo toliau, tuo labiau yra nepageidaujamas. Dėl to ksilitolis vis labiau populiarėja ir jo vartojimas plečiasi. Kviečiame išbandyti beržų cukrų naudingą jūsų sveikatai.

 

Beržų cukraus ir Čiulpinukų „Denti-Pop“ su beržų cukrumi kviečiame įsigyti mūsų e-parduotuvėje www.gyduolis.lt

 

Linkiu sveikatos ir geros savijautos!

Laura

 

Jei patiko šis straipsnis ir norėtumėte sužinoti daugiau, kaip natūraliais produktais ir priemonėmis sustiprinti savo ir vaikų sveikatą, kviečiu užsakyti gyduolis.lt naujienlaiškius (puslapio apačioje).

 

Informacijos šaltiniai panaudoti ruošiant šį straipsnį:

1. van Loveren C. Sugar alcohols: what is the evidence for caries-preventive and caries-therapeutic effects? Caries Res. 2004;38:286–293.
2. Burt BA. The use of sorbitol- and xylitol-sweetened chewing gum in caries control. JADA. 2006;137:190–196.
3. Featherstone JD. Delivery challenges for fluoride, chlorhexidine and xylitol. BMC Oral Health. 2006;6(Suppl 1):S8.
4. Ly KA, Milgrom P, Rothen M. Xylitol, sweeteners, and dental caries. Pediatr Dent. 2006;28:154–163.
5. Zero D. Are sugar substitutes also anticariogenic? JADA. 2008;139:9S–10S. [PubMed]
6. Söderling E, Isokangas P, Pienihäkkinen K, Tenovuo J. Influence of maternal xylitol consumption on acquisition of mutans streptococci by infants. J Dent Res. 2000;79:882–887.
7. Söderling E.Xylitol, mutans streptococci, and dental plaque Adv Dent 2009; in press.
8. Szöke J, Banoczy J. Effect of after-meal sucrose-free gum-chewing on clinical caries. SADJ. 2005;60:248–251.
9. Milgrom P, Ly KA, Tut OK, Mancl L, Roberts MC, Briand K, Gancio MJ.Xylitol pediatric topical syrup to prevent dental caries: a double blind, randomized clinical trial of efficacy Arch Pediatr Adolesc Med 2009; in press.