5 SVARBIAUSI AUGALAI, KURIUOS PRIVALAI VARTOTI PAVASARĮ
Ar kada teko girdėti žodžius „Kas gerai valo, tas ir sustiprina?“
Atėjus pavasariui reikia suprasti, kaip svarbu iš pradžių išvalyti kelią organizmui, kad paskui jis pats savaime natūraliai įjungtų apsivalymo funkciją. Pašalinus per žiemą sukauptus toksinus, šlakus atgaunamos jėgos, užplūsta energija. Mūsų organizmuose esantys skysčiai turi atsinaujinti, išsivalyti limfa, kraujas, bei išsivalyti virškinimo sistema.
Pavasario apsivalymas yra puikus būdas palaikyti savo kūną natūraliame procese. Kaip augalams bei gyvūnams būdingi sezoniniai pokyčiai, skatinantys jų gyvybinę energiją ir ciklą, taip pat ir mums būdingas natūralus sezoninis ritmas.
Pavasaris tai tarpinis metas, kai kūnas pereina iš žiemos į vasaros ritmą. Ilgesnis saulės spindulių laikotarpis sumažina melatonino (miego hormono) kiekį, o tai gali sumažinti miego impulsą. Dėl to dažnai pavasari galime jaustis be energijos. Daliai žmonių tai sukelia nerimą, nuovargį ir mieguistumą. Būtent todėl rekomenduojama pavasari apsivalyti, kad pašalintume žiemos padarinius ir įsijungtų pavasario atnaujinta energija bei gyvybingumas.
Yra daug įvairių organizmo valymo būdų, tačiau šį kartą pakalbėkime apie patį natūraliausią ir švelniausią iš jų - natūralius augalus kuriuos dovanoja mums gamta. Penki pagrindiniai augalai padės mūsų kūnams pažadinti natūralų savaiminį apsivalymą, atstatant organizmo balansą.
Daugelis pamiršome kai kuriuos per amžius vartotus vertingus vietinius augalus. Šiandien puikuojamės iš tolimųjų kraštų vežamomis gėrybėmis, įmantriais augalais, turinčiais ypatingų galių mūsų sveikatai, tačiau čia pat esančio gėrio neįvertiname, tiesiog jį pamirštame.
PIRMOJI VAISTAŽOLĖ – VAISTINGOJI RAMUNĖLĖ
Jeigu po ilgos dienos pasiruoštumėte puodelį ramunėlių arbatos ir įsitaisytumėte ant sofos, apsiklotumėte švelnia antklode, ar nebūtų jauku? Bet tai nebūtų tik malonus ritualas, suteikiantis raminamąjį poveikį. Ramunėlės gali pasigirti daugybe stebėtinų naudų sveikatai: pradedant geresniu miegu ir virškinimu, baigiant nerimo mažinimu ir pagražėjusia oda.
Pats ramunėlės pavadinimas mums leidžia suvokti, kad ramunėlių arbata gali padėti nurimti, išsimiegoti. Ramunėlės poveikis yra lyg švelnus, lėtas masažas - subtilus, guodžiantis ir labai efektyvus.
Stresas neretai prisideda prie svorio padidėjimo. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Kartais jausdami stresą ar neigiamas emocijas, jas numalšiname valgydami skanų maistą. Paprastai sakant, mes suvalgome savo emocijas. Taip pat stresuodami neretai neužmiegame, sutrinka miego ir būdravimo ritmas. Miego trūkumas iššaukia natūralią reakciją - kaupti atsargas. Taigi kontroliuodami stresą, galime netiesiogiai padėti sau atsikratyti ir kelių kilogramų.
Ramunėlėse yra karčiųjų junginių, kurie skatina kasą gaminti virškinimo fermentus, reikalingus maistui skaidyti. Dėl to jos naudojamos kaip pirma pagalba pykinant ar sustojus skrandžiui.
Be to, dėl raminančio poveikio organizmui ramunėlės gali būti ypač naudingos su stresu susijusioms virškinimo problemoms, tokioms kaip nervinis skrandis (dar žinomas kaip dirgliosios žarnos sindromas). Stresas gali pasireikšti nuo refliukso iki viduriavimo. Ramunėlės yra puiki vaistažolė švelniai veikianti mūsų reakcijas į stresą.
Mėgaukitės ramunėlių arbata maždaug prieš 1–2 valandas iki miego tam, kad netektų nakties viduryje bėgti į tualetą, nes ramunėlė yra ir lengvas diuretikas, neleidžiantis organizme kauptis pertekliniams skysčiams. Į ramunėlių arbatos puodelį drąsiai įpilkite šiek tiek pieno ir medaus. Ir atrasite naują ramunėlių arbatos skonį.
Kaip manote, ar tik mūsų mamos ir močiutės ne dėl visų šių savybių mums ir duodavo gurkšnoti ramunėlių arbatos? Liaudies medicina ne visada paremta mokslu, ji paremta ilgamete patirtimi, keliaujančia iš kartos į kartą.
ANTRASIS AUGALAS – KARTUSIS KIETIS (ARBA KITAIP DAR VADINAMAS PELYNU)
Koks pavasaris be kartumynų? Pelynas ilgą laiką vaidino pagrindinį vaidmenį natūralioje medicinoje. Dėl didžiulės pelynų naudos, gydytojai dar viduramžiais manė, kad tai yra universalus vaistas. Pelynas buvo vartojamas mediciniškai tūkstančius metų, jo naudojimas užfiksuotas ir Romos imperijoje, Kinijoje.
Tradiciškai pelynas buvo naudojamas virškinimui pagerinti. Jis naudojamas naikinti žarnyno kirminus, ypač apvaliuosius. Būtent todėl pelynas dažniausiai rekomenduojamas kaip parazitų valymo priemonė. Pelynas buvo naudojamas žarnyno kirminams gydyti dar Senovės Egipte. Ši kovos su parazitais savybė priskiriama cheminiam junginiui - tujonui. 2018 m. tyrimas su gyvūnais, paskelbtas žurnale „Helminthology“, parodė, kad pelynas sukėlė kirminų paralyžių ir mirtį.
Tačiau tuo viskas nesibaigia. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad pelynas naudingas esant anoreksijai, nemigai, mažakraujystei, vidurių pūtimui, pilvo skausmams ir nevirškinant.
Be to, pelynas vartojamas karščiuojant, esant depresijai, raumenų skausmui, praradus atmintį. Taip pat padidinti lytinį potraukį ir skatinti prakaitavimą, teikia naudos inkstų veiklai. Švelniai tariant, tikrai intriguojantis augalas.
Nors pelynas nepasižymi dideliu kiekiu vitaminų ar mineralų, tačiau jame yra daugybė naudingų junginių. Vienas iš junginių - tujonas - veikia mūsų smegenis, raminamai veikia centrinę nervų sistemą.
Nors pelynas yra labai vertingas augalas, tačiau turiu priminti, kad per didelis jo kiekis gali būti ir toksiškas, todėl turėtumėte vengti pelyno, jei laukiatės, maitinate krūtimi ar sergate epilepsija. Be to, ilgiau kaip 4 savaites neturėtumėte vartoti šio augalo. Po tokio vartojimo periodo turėtumėte pelyno nevartoti bent kelis mėnesius.
Ar Jums teko vaikystėje, sukaupus visas turimas jėgas, skubiai dideliais gurkšniais ryti karčią pelyno arbatą? Kai kurie būtent dėl šio stipriai kartaus skonio visiškai atsisako vartoti šį vaistingąjį augalą. Džiugu, kad šiuo metu jau yra net natūralių pelyno miltelių paslėptų piliulėse. Tai labai palengvina šio nuostabaus augalo vartojimą nemėgstantiems kartumo. Nesvarbu, ar naudojate pelynų arbatą, jų ekstraktą, tinktūrą ar tepalą, šio augalo terapinė nauda yra tikrai didžiulė.
TREČIASIS AUGALAS – BITKRĖSTĖ
Pamenu, kaip dar mano tėtis pasakodavo, kad vaikystėje jį mama versdavo gerti “čyžmų” arbatą, jau tada žinojau, kad Lietuvoje auga kažkokia stebuklinga žolelė, ypač veiksmingai valanti organizmą.
“Čyžma”, arba kitaip bitkrėslė, įvairiais gydymo tikslais pradėta vartoti dar senovės Graikijoje. IX a. šis augalas atsirado Karolio Didžiojo žolynų soduose ir Šveicarijoje šv. Galeno benediktinų vienuolyne. Jau tuomet žinota, kad bitkrėslės nuovirais galima iš žarnyno ir net raumenų išvaryti kirmėles. Šių augalų nuoviru, sumaišytu lygiomis dalimis su vaistingųjų ramunėlių nuoviru, rekomenduota atlikti klizmas po kiekvieno pasituštinimo apie 3-4 savaites tam, kad būtų ypač kokybiškai išvalytas visas žarnynas.
Dar XIX a. airių tautosakoje rekomenduota maudytis druskos ir bitkrėslių vonioje, nes taip panaikinami sąnarių skausmai.
Dabartinėje medicinoje pripažįstama bitkrėslių gydomoji nauda. Suomijoje, Belgijoje iš jų gaminami vaistiniai preparatai virškinimui skatinti, žarnyno parazitams naikinti. Bitkrėslės preparatai naudojami sergant tulžies ir kepenų ligomis ar esant sutrikusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Bitkrėslėse gausu naudingų flavonoidų, kartumynų, vitaminų, karotino, rauginių medžiagų, be to, jose yra tokios pat medžiagos, esančios kaip ir pelyne - tujono. Priminsiu, kad tujonas turi įtakos mūsų smegenų veiklai, veikia raminančiai, todėl vartojant bitkrėsles, kaip ir pelynus, nereikėtų jų padauginti.
Atlikus mokslinius tyrimus su flavonoidais, išgaunamais iš bitkrėslių, nustatyta, kad jie teigiamai veikia kepenų sekretą, gali palengvinti net hepatitą. Tikėtina, kad bitkrėslių vartojimas palengvins ir gastrito ar žarnyno uždegimo sukeltus padarinius.
Tiesa, šio augalo nemėgsta ne tik žmogų puolantys parazitai, jo baidosi visi kenkėjai: kandys, vabalai, tarakonai, musės, todėl sudžiovintų bitkrėslių maišelius dėkite į spintas. O nuo jų skleidžiamo kvapo praeis skaudėti net galva. O įsiskaudus galvai plaukite nuoviru ir namų grindis, taip turėsite dvigubą naudą - kokybiškai dezinfekuosite namus ir pamiršite jus varginantį galvos skausmą.
Deja, mes beveik pamiršome bitkrėslę ir mažai kur bevartojame, nors jos pilni laukai ir pakelės. Liaudies medicinoje manyta, kad kasdienėje virtuvėje vartojamos bitkrėslės ne tik mažina dujų kaupimąsi žarnyne ir suteikia maistui pikantišką skonį ir kvapą, bet svarbiausia - apsaugo jį nuo puolančių parazitų. Lietuvoje bitkrėslė naudota mėsai ir žuviai įtrinti, taip panaikinamas nemalonus mėsos ir žuvies kvapas, o maistas ilgiau negesdavo.
KETVIRTASIS AUGALAS – DILGĖLĖ
Dilgėlių arbatos puodelis gali neatrodyti jaukiausias malonumas, tačiau toks arbatos puodelis ne tik sušildys rankas šaltą dieną, bet ir bus labai naudinga natūrali priemonė nuo įvairių ligų.
Dilgėlė nuo seniausių laikų buvo vienas iš pagrindinių vaistažolinių augalų. Ankstyvojoje anglosaksų ir Europos liaudies medicinoje dilgėlė buvo naudojama reumatui, virškinimo trakto ir šlapimo takų ligoms gydyti.
Dilgėlių lapai ir šaknys mums suteikia labai platų maistinių medžiagų spektrą: beveik visus vitaminus, kerotinoidus, daug mikroelementų, turi labai daug geležies, organinių rūgščių, chlorofilo, rauginių ir kitų medžiagų, o dilgėlių sėklose yra net ir aliejaus.
Dilgėlėse yra daug augalinių cheminių medžiagų, vadinamų polifenoliais. Polifenoliai gali vaidinti svarbų vaidmenį įvairių ligų prevencijai, tokių kaip diabetas, nutukimas ir širdies ligos.
Dėl visų šių naudingų medžiagų dilgėlė gerina kraujo kokybę. Tyrimai rodo, kad vartojamas dilgėlių ekstraktas gali padidinti antioksidantų kiekį kraujyje. Antioksidantai yra molekulės, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Nors uždegimas yra kūno būdas išgydyti save ir kovoti su infekcijomis, tačiau lėtinis uždegimas gali padaryti didelę žalą. Antioksidantai pritraukdami laisvuosius radikalus apsaugo organizmą nuo galimo ilgalaikio uždegimo. Dilgėlės taip pat gali slopinti uždegimą, kuris gali sukelti ir pavasarinę alergiją. Tai susiję su histamino receptorių, sukeliančių alergijos simptomus, blokavimu.
Dilgėlių antioksidacinės savybės gali apsaugoti mūsų kepenis nuo toksinų, sunkiųjų metalų ir uždegimo pažeidimų. Be to, antioksidantai saugo organizmą nuo senėjimo ir ląstelių pažeidimo.
Tyrimai rodo, kad dilgėlių ekstraktai padeda gydyti trumpalaikius ir ilgalaikius šlapinimosi sutrikimus. O svarbiausia yra tai, kad be jokio šalutinio poveikio. Dilgėlė yra natūralus diuretikas: šis augalas gali padėti jūsų kūnui išmesti druskos ir vandens perteklių, o tai savo ruožtu gali laikinai sumažinti kraujospūdį.
Išgirdę žodį „dilgėlė“ dauguma pajuntame nudilginimo jausmą ar bent jau instinktyviai suvokiame, kad šio augalo geriau neliesti. Ant dilgėlių esantys plaukeliai veikia kaip miniatiūrinės adatėlės, sušvirkščiančios histamino, folio rūgšties ir kitų medžiagų, sukeliančių paraudimą ir skausmą. Dėl šios priežasties dilgėlės vartojamos tik apdorotos karštu vandeniu arba sumaltos iki miltelių. Taip pat iš jų gaminami ekstraktai plačiai naudojami medicinos ir kosmetikos pramonėje.
Išdžiovintus dilgėlių lapus ir žiedus galima užplikyti karštu vandeniu ir pasiruošti skanią žolelių arbatą, o jaunus žalius dilgėlių lapus, stiebą ir šaknis dėti į sriubas ar troškinius. Nuplikytas šviežias dilgėlės ar dilgėlių miltelius dėkite į žaliuosius kokteilius ir salotas.
Beje, ar teko kada išbandyti šviežių dilgėlių vantą pirtyje? Jei turėsite progą, būtinai pabandykite, tai tikrai puikus būdas suaktyvinti kraujotaką.
SVARBIAUSIAS VISŲ METŲ AUGALAS – KIAULPIENĖ
Kas galėtų pagalvoti, kad viena naudingiausia ne tik pavasario, bet ir visų metų vaistažolė yra nepatogi piktžolė, kuri užželia visas mūsų taip puoselėjamas vejas, prasiskverbia bet kokiomis sąlygomis iš po plytelių ar net asfalto. Nors dauguma žmonių kiaulpienę laiko kaip įkyrią piktžolę, augalas nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Visas augalas - nuo šaknų iki žiedų - yra valgomas. Jis turi šiek tiek kartų skonį.
Tradicinėje kinų ir indėnų medicinoje kiaulpienės šaknys buvo naudojamos skrandžio ir kepenų ligoms gydyti. Šiandien žolininkai mano, kad kiaulpienės vartojimas gali padėti gydyti daugelį negalavimų, įskaitant spuogus, egzemą, padidėjusį cholesterolio kiekį, rėmenį, virškinimo trakto sutrikimus, diabetą.
Nuo šaknų iki žiedų kiaulpienė yra labai maistingas augalas, turintis vitaminų, mineralų ir skaidulų. Jos yra puikus vitaminų A, C ir K šaltinis. Juose taip pat gausu vitamino E ir nedidelis kiekis B grupės vitaminų. Be to, kiaulpienių žalumynuose yra daugybė mineralų, įskaitant geležį, kalcį, magnį ir kalį. O kiaulpienės šaknyse yra daug inulino. Inulinas - tai tirpioji skaidulų rūšis, palaikanti gerųjų bakterijų balansą žarnyne.
Kiaulpienė dažnai vartojama kaip tonikas, valantis kepenis. Žolininkai kiaulpienę naudoja vidurių užkietėjimui ir kitiems virškinimo sutrikimo simptomams gydyti. Tyrimai rodo, kad kiaulpienė gali sustiprinti virškinimo trakto susitraukimus ir judėjimą, veikdama vidurių užkietėjimą ir virškinimą. Šis poveikis greičiausiai atsiranda dėl prebiotinio pluošto inulino.
Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad dėl kiaulpienės gebėjimo pagerinti angliavandenių apykaitą ir sumažinti riebalų absorbciją gali sumažėti nepageidaujamas svoris. Atliktas tyrimas atskleidė, kad chlorogeno rūgštis - junginys, randamas kiaulpienėse, - turėjo įtakos mažinant kūno svorį ir kai kurių riebalus kaupiančių hormonų kiekį. Jos skatina kasos lipazę - fermentą, kuris išsiskiria virškinimo metu, kad suskaidytų riebalus.
Liaudies medicinoje džiovintos kiaulpienės šaknys dažnai sutrinamos į pastą ir sumaišomos su vandeniu, taip sukuriama raminanti kaukė nuo kai kurių odos ligų, pvz., spuogų, egzemos, psoriazės, bėrimų ir uždegimo. Kiaulpienė turi silpnų priešuždegiminių ir niežėjimą slopinančių savybių, taip pat padidina odos drėkinimą ir kolageno gamybą. Kiaulpienių šaknų ekstraktas padidina odos ląstelių atsinaujinimą, tai gali sulėtinti senėjimo procesą. 2015 metais Kanadoje atliktas tyrimas pagrindė ir tai, kad kiaulpienė gali padėti išvengti saulės spindulių daromos žalos, be to, sumažinti odos vėžio riziką.
Reikėtų nepamiršti, kad kiaulpienė kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, gali sukelti kontaktinį dermatitą, todėl tepdami odą kiaulpienių tepalais ar košelėmis, turime būti atsargūs, kad išvengtumėme alerginio atsako.
Kiaulpienių vartojimas turėtų tapti kasdieniu sveikos mitybos įpročiu. Kiaulpienių šaknys tradiciškai renkamos rudenį, kai inulino koncentracija yra didžiausia. Lapai skinami ir vartojami pavasari.
Kiaulpienių žalumynus galima valgyti virtus arba žalius. Iš šaknų gaminama arbata arba paskrudinus kavos pakaitalas (kuris iš visų kavos pakaitalų skoniu artimiausias natūraliam kavos skoniui).
Mūsų sveikata, organizmo švara ir ilgaamžiškumas priklauso nuo gyvenimo būdo ir ypač mitybos. Deja, išvalyti organizmo bei atkurti endokrininės sistemos tik įprastai maitinantis yra neįmanoma, nes trūks mikroelementų, kuriuos galima rasti tik laukiniuose augaluose. Nuo senų laikų žmogus ne tiktai stebėjo gamtą, bet per šimtmečius išmoko juos naudoti maistui bei gydymui. Liaudyje pripažinta, kad laukiniai augalai pasižymi galia saugoti sveikatą, ją stiprinti ir tausoti. Mūsų miškuose, pelkėse, pievose ir raistuose auga daug naudingų augalų sveikatai, o iš jų iki šių dienų tebegaminami įvairūs preparatai. Anksčiau Baltijos šalyse gyvenę žmonės vartojo daugiau nei 100 skirtingų laukinių augalų.
Iš visų mums reikalingų 100 laukinių augalų, 24 svarbiausieji yra sudėti į „Salveo“ miltelius ir suskirstyti į 3 grupes: žieves, šaknis ir žaliuosius augalus. Žolelių mišinys „Salveo“, sukurtas Latvijos gydytojos Ilzės Janson, yra efektyvus įvairių augalų mišinys stiprinti sveikatą. Savo sudėtyje turi augalinių vitaminų ir mineralinių medžiagų, kalio, mangano, cinko, fluoro - visa tai normalizuoja organizmo medžiagų apykaitą, valo, suteikia jėgų, energijos, stiprina organizmo apsaugą ir imunitetą.
DĖMESIO. Prieš bandydami bet kurią naują vaistažolę, būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Net natūralūs maisto produktai ir gėrimai (tokie kaip arbata) gali sukelti alergines reakcijas arba sąveikauti su tam tikrais vaistais. Kai kurios žolelės ir papildai gali būti kenksmingi žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Vertingų augalų ir augalų mišinių kviečiame įsigyti mūsų svetainėje www.gyduolis.lt.
Linkiu sveikatos ir geros savijautos!
Laura
Jei patiko šis straipsnis ir norėtumėte sužinoti daugiau, kaip natūraliais produktais ir priemonėmis sustiprinti savo ir vaikų sveikatą, kviečiu užsakyti gyduolis.lt naujienlaiškius (puslapio apačioje).
ŠALTINIAI
1. “Vaistingieji augalai iš Dievo sodo”, M. Treben, 2007, “Algarvė”
2. “Liaudies medicinos išmintis”, sudar. gyd. R. Banevičienė, 2000, Kaunas
3. “Vaistingieji augalai”, V. Kaunienė, E. Kaunas, 1991
4. “Vaistiniai ir prieskoniniai augalai”, sudar. G. Karelina, S. Saunoriūtė, 2020
5. “Vaistingieji augalai”, L. Nikolaičiuk, M. Zigar, 1996
6. “Gėrybės iš gamtos”, sudar. D. Dmuchovska, 2017
0 Komentaras(i)