Pabandysiu paneigti giliai įsivyravusį mitą apie trumpą jaunystę ir sunkią ligotą senatvę. Ar esate pasirengę sugriauti šį mitą kartu su manimi? Atskleisiu ilgaamžiškumo paslaptis, kurios padės jau dabar pagerinti savo savijautą, padės jaustis energingais.

Ilgaamžiškumas – tai tema, kuri žmonėms rūpėjo visais laikais ir iki šiol tebėra nagrinėjama mokslininkų. Mokslininkų teigimu maksimalus žmogaus amžius yra 115 metų. Tačiau buvo žmonių, kurie peržengė net šį amžių. Ar žinote, kokio amžiaus sulaukė seniausias kada nors gyvenęs žmogus? Šį titulą pelnė 1997 metais mirusi prancūzė Jeanne Calment, kuri sulaukė 122 metų. Ilgiausiai išgyvenęs vyras japonas Jiroemon Kimura mirė 2013 m. sulaukęs 116 m.

Skamba neįtikėtinai, ar ne? Taigi kas taip stipriai sutrumpina žmogaus amžių? Žinoma, mes patys... tiksliau, visas kompleksas sąlygų.


Nesibaigianti streso būsena, nerimo sutrikimai, įtampa – tai „naujosios kartos“ ligos. Perplaka širdis, dūstame, skauda raumenis, slenka plaukai, trūksta oro, sutrinka menstruacijos arba lytinė funkcija, viduriuojame arba priešingai užkietėja viduriai, nevirškina, dvejinasi akyse, nekoncentruojame dėmesio, kamuoja nemiga – visa tai – streso ir įtampos požymiai, kurie gali baigtis psichosomatiniais sutrikimai, depresija, onkologinėmis ligomis, o dažnai ir infarktu.


Visus šiuos simptomus galime suvaldyti keičiant gyvenimo būdą ir požiūrį į gyvenimą.


Šiuolaikiniai žmonės mėgsta pasigirti esantys darboholikais. Pastaruoju metu daugelis dirbame iš namų ir dažnas nebeturime aiškaus darbo ir poilsio režimo. Bet ar žinote, kad net pats sunkiausias darbas neišsekina organizmo, jei jis vykdomas pakaitomis su pilnaverčiu poilsiu. Į tokį argumentą visada randame pasiteisinimą, kad neturime laiko poilsiui.


O ar žinote gudrybę, kaip jaustis žvaliai ir energingai miegant 6 – 7 valandas? Paslaptis paprasta – eiti miegoti iki 23 val. Viena valanda miego iki 24 valandos pakeičia dviejų valandų rytinį miegą.

Kita masiškai plintanti sveikatos problema – alergijos. Alerginės ligos dažnai jau vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad, jeigu mūsų požiūris į savo sveikatą nesikeis, iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas. Net ir suaugusieji, kurie iki šiol neturėjo jokių alergijų, jomis pradeda skųstis. Kaip galvojate kodėl? Genetiškai modifikuotas maistas, daugybė maisto priedų, kosmetikos ir buities priemonių, kurių cheminiai junginiai agresyviai veikia odą – visa tai didina alergijos riziką. Aš kalbėdama apie alergijas, visada užduodu sau klausimą: “Kodėl vieniems žmonėms suvalgius tą patį produktą ar įkvėpus tokį pat junginį alergija pasireiškia, o kitiems ne?”


Netradicinės medicinos požiūriu tokios ligos kaip alergija NĖRA. Šis sutrikimas vertinamas, kaip netinkamas virškinamojo trakto darbas, sutrikusi fermentų gamyba ir tai vėl susiję su užterštu organizmu. Taigi užburtas ratas – kol nepradėsime rūpintis savo organizmo švara ir kokybiška organų veikla, tol nesugebėsime atsikratyti ligų.


Tam kad būtume sveiki reikia ne vaistų. Tačiau dažnas jų vartojame per daug. Dėl menkiausio galvos skausmo griebiamės tabletės. Deja, tabletės ne visada duoda tą rezultatą, kurio tikimės. Atminkite, bet kokie vaistai kenkia ir ardo mūsų kepenis. Tačiau, kol mes to negalime pamatyti ar pajausti (juk kepenys neturi nervinių ląstelių), tol negalime patikėti padaryta žala ir toliau jas sėkmingai gadiname.

Kita opi problema – maisto “užterštumas”. Net valgydami sveikai taršalų gauname pakankamai daug. Tai pesticidai, antibiotikai su gyvūninės kilmės maistu (kuriais gydomi maistui auginami gyvuliai, paukščiai ir žuvys), įvairūs maisto priedai. Kenksmingų antibiotikų likučių randama beveik visame gyvulinės kilmės maiste: piene, mėsoje, kiaušiniuose, žuvyse, net meduje. Daryčiau išvadą, kad atėjo laikas traukti į natūralaus maisto “medžioklę”: nes viskas, ką galime “susimedžioti”, turi būti tik iš kaimo, o ne iš masinės prekybos vietų. Bet ar tai misija įmanoma??? Ar įmanoma viską parsivežti iš kaimo, iš močiučių? Greičiausiai NE.


Apmąsčiusi šią situaciją, suvokiu, kad šiuolaikiniam žmogui būtina nepamiršti padėti savo organizmui apsivalyti, nes absoliučiai švarus maistas tapo nebepasiekiama siekiamybe.


Be to, kalbant apie mitybą, dietologai tvirtina ir tai, kad dabar žmonės valgo per daug. Ir jei persivalgymas tęsiasi ilgai, tai organizmo kompensaciniai mechanizmai nesugeba pašalinti pertekliaus, ir jis kaupiasi riebalinio sluoksnio pavidalu. Riebalai – tai jokios funkcijos neturintys audiniai, jie apsunkina viso organizmo darbą – tai tas pats, kas nuolat nešioti su savimi papildomą svorį, kuris kartais būna tikrai didelis.


Mano nuomone, nei fizinis krūvis, nei sportas nepadės, jei žmogus nuolat persivalgo. Maistas neturi būti vienu svarbiausiu gyvenimo tikslu ir malonumu. Pakanka pažiūrėti, į ką pavirto mūsų šventės ir susitikimai su draugais – tai tikri apsivalgymo ritualai.


Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80 proc. žmonių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio (t. y., ne mažiau valandos vidutinio arba didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien).
Pagalvokite, kiek juda sėdimą darbą dirbantis žmogus: nueina iki automobilio ar iki autobusų stotelės ir kelis kartus per dieną pasilenkia, audamasis batus.

Kokios to pasekmės? Rizika susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis išauga 30–50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Be to, turime įsidėmėti, kad aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Visų šių ligų grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį skiria fizinei veiklai.


Taigi neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir nutukimo didėjimas yra vienas didžiausių 21 amžiaus sveikatos iššūkių.


Širdies kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, virškinimo sutrikimai – tai ligos, kurios mūsų visuomenėje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė epideminį lygį. Antro tipo cukraligė, dar neseniai buvusi išimtinai suaugusiųjų liga, įsisuko ir į vaikų tarpą. Vaikai kenčia nuo kraujospūdžio sutrikimų, o alergijos juos kamuoja netgi dažniau nei suaugusius.


Nutukusiųjų skaičiai kasmet didėja, o jų amžius jaunėja. Net 21 proc. Lietuvos vaikų turi antsvorio (įskaitant ir nutukimą).


Prognozės dar liūdnesnės, kai kalbame apie autoimunines ligas. Per 50 pastarųjų metų jų skaičius išaugo kone trigubai. Psoriazė, reumatoidinis artritas, vilkligė... – iki šiol nustatyta ne mažiau kaip 80 skirtingų autoimuninių ligų rūšių, kurios pasireiškia, kai suaktyvinta imuninė sistema ima atakuoti sveikas organizmo ląsteles.

Pagaliau mokslas vis daugiau dėmesio skiria į natūraliais metodais pagrįstą gydymą, kaip antai rekomendacijos riboti uždegimus sukeliančius maisto produktus, t. y. tuos, kuriuose daug cukraus, sočiųjų riebalų, taip pat vengti stresinių situacijų, mažinti į organizmą patenkančių toksinų kiekį ir rūpintis virškinimo sistemos sveikata, kadangi net 80 proc. imuninės sistemos komponentų yra sukoncentruoti žarnyne.


Gera žinia ta, kad žmogaus kūnas – pastoviai kintantis, geba transformuotis ir atsinaujinti, tereikia jam tik truputį padėti. Tad pavasarį, po ilgos nejudrios žiemos, po ilgą laiką vartoto mažiau vertingo maisto, ar po užklupusių ligų ypač svarbu suteikti savo kūnui naujų jėgų, atgauti darbingumą, pozityvią nuotaiką. Tai padaryti galime įtraukdami organizmą valančius augalus – tokius kaip bitkrėslė, pelynas, ciberžolė, gvazdikėlis, kiaulpienė, dilgėlė – palaipsniui didindami savo fizinį aktyvumą lauke ir mokydamiesi atsipalaiduoti bei medituoti.

 

Sveikatai naudingų natūralių maisto produktų, vaistažolių kviečiame įsigyti elektroninėje parduotuvėje www.gyduolis.lt

Jei patiko šis straipsnis ir norėtumėte sužinoti daugiau, kaip natūraliais produktais ir priemonėmis sustiprinti savo ir vaikų sveikatą, kviečiu užsakyti gyduolis.lt naujienlaiškius (puslapio apačioje).