Pilvo pūtimas – priežastys, simptomai ir sprendimai

Pilvo pūtimas yra vienas dažniausių virškinimo sistemos nusiskundimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas. Tai būsena, kai virškinamajame trakte susikaupia per didelis kiekis dujų arba sutrinka jų pasišalinimas, todėl žmogus jaučia tempimą, pilnumą, o pilvas gali pastebimai padidėti. Nors tai dažnai laikoma tik estetiniu nepatogumu, stiprus pūtimas gali sukelti nemenką fizinį skausmą ir socialinį diskomfortą.

Pilvo pūtimas

Svarbu suprasti, kad pilvo pūtimas gali būti dviejų tipų:

  • Trumpalaikis. Dažniausiai susijęs su konkrečiu maistu, per greitu valgymu ar laikinais mitybos pokyčiais. Jis praeina savaime, kai organizmas suvirškina probleminį turinį.
  • Pasikartojantis ar lėtinis. Jei pilvą pučia nuolat, tai gali signalizuoti apie gilesnes virškinimo trakto problemas, fermentų trūkumą arba netoleruojamus maisto produktus.

Kaip susidaro dujos žarnyne

Dujų atsiradimas virškinimo sistemoje yra visiškai natūralus procesas, vykstantis dviem pagrindiniais būdais:

  1. Oro rijimas (Aerofagija). Nedideli oro kiekiai praryjami valgant, geriant ar kalbant. Didžioji šio oro dalis pasišalina raugėjant, tačiau likutis keliauja į žarnyną.
  2. Bakterinė fermentacija. Tai pagrindinis dujų šaltinis. Storojoje žarnoje gyvenančios bakterijos skaido nesuvirškintus angliavandenius (skaidulas, krakmolą, tam tikrus cukrus). Šio proceso metu kaip šalutiniai produktai išsiskiria dujos: vandenilis, anglies dvideginis ir metanas [2].

Kada tai laikoma normaliu reiškiniu?

Visiškai tylus žarnynas neegzistuoja. Sveiko žmogaus virškinamajame trakte bet kuriuo metu yra apie 200 ml dujų. Sveikas suaugęs žmogus per parą vidutiniškai dujas pašalina 10–20 kartų. Tai rodo, kad jūsų žarnyno mikrobiota yra aktyvi ir apdoroja skaidulas [4].

Pūtimas yra normali reakcija po gausaus skaidulų vartojimo (pvz., pupelių, kopūstų, pilno grūdo produktų). Tai ženklas, kad bakterijos dirba savo darbą. Pūtimas laikomas norma tol, kol jis nesukelia stipraus skausmo, netrukdo kasdienei veiklai ir nėra lydimas pavojaus signalų, tokių, kaip svorio kritimo, kraujavimo ar staigaus tuštinimosi pasikeitimo [5].

Dažniausios pilvo pūtimo priežastys

Nors mitybos sudėtis yra svarbi, ne mažiau reikšminga yra pati valgymo mechanika. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie „pripučia“ virškinamąjį traktą dar nespėjus maistui pasiekti žarnyno.

Netinkama ar per greita mityba

Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai priverčia mus valgyti paskubomis, o tai yra tiesiausias kelias į diskomfortą. Kai valgome skubėdami, maistas nėra pakankamai sukramtomas, todėl skrandžiui ir žarnynui tenka didesnis krūvis, o nesuvirškintos dalelės tampa dujas gaminančioms bakterijoms.

Oro rijimas valgant yra procesas, kai kartu su maistu ar gėrimu į skrandį patenka perteklinis oro kiekis. Moksliškai šis reiškinys vadinamas aerofagija. Nepakankamai sukramtytas maistas palieka „oro kišenes“. Be to, kalbėjimas valgant ar kramtymas išsižiojus padidina praryjamo oro tūrį.  

Gazuoti gėrimai yra tiesioginis anglies dvideginio šaltinis jūsų virškinimo sistemai. Kiekvienas gurkšnis gazuoto vandens, limonado ar alaus įveda papildomą kiekį dujų į stemplę ir skrandį. Šios medžiagos plonajame žarnyne pasisavinamos sunkiai, todėl pasiekusios storąją žarną sukelia audringą bakterinę fermentaciją ir dar stipresnį pūtimą [6].

Tam tikri maisto produktai

Mūsų žarnyno reakcija į maistą priklauso nuo turimų fermentų kiekio ir mikrobiotos sudėties. Štai pagrindinės produktų grupės, kurios dažniausiai sukelia audras pilve.

Ankštiniai ir kopūstiniai. Tai klasikiniai pilvo pūtimo sukėlėjai, turintys sudėtingų angliavandenių, kurių žmogaus organizmas pats neskaido. Pupelėse, žirniuose, lęšiuose, brokoliuose ir kopūstuose gausu oligosacharido rafinozės. Žmogaus plonajame žarnyne trūksta fermento (alfa-galaktozidazės), galinčio ją suvirškinti, todėl rafinozė keliauja tiesiai į storąją žarną [1]. Storojoje žarnoje bakterijos pradeda skaidyti rafinozę ir kitas skaidulas, išskirdamos didelius kiekius vandenilio, metano ir anglies dvideginio dujų.

Laktozė. Laktozė yra pieno cukrus, kuriam suskaidyti reikalingas fermentas – laktazė. Didelė dalis suaugusiųjų gamina nepakankamai laktazės. Nesuvirškinta laktozė pritraukia vandenį į žarnyną (sukelia tempimą) ir yra fermentuojama bakterijų, o tai sukelia staigų pūtimą, pilvo raižymą ir viduriavimą [2]. Laktozės gausu ne tik piene, bet ir minkštuose sūriuose, grietinėlėje ar net kai kuriuose pusfabrikačiuose.

FODMAP produktai. FODMAP yra akronimas, reiškiantis fermentuojamus oligosacharidus, disacharidus, monosacharidus ir poliolius (angl. Fermentable Oligo-, Di-, Mono-saccharides And Polyols). Tai trumpos grandinės angliavandeniai, kurie blogai pasisavinami plonajame žarnyne. Jie yra pritraukia vandenį ir labai greitai fermentuojami bakterijų [3]. Aukšto FODMAP produktai: obuoliai, kriaušės, medus, česnakai, svogūnai, kviečiai, saldikliai (sorbitolis, ksilitolis), grybai, kaulavaisiai

Virškinimo sutrikimai 

Sutrikusi fermentų veikla arba pakitęs žarnyno sienelių atsakas į dirgiklius yra vienos dažniausių medicininių priežasčių, dėl kurių pilvas jaučiamas tarsi „balionas“.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS yra funkcinis sutrikimas, kuriam būdingas pilvo skausmas ir pasikeitęs tuštinimasis, tačiau pūtimas yra vienas labiausiai varginančių simptomų (jį nurodo iki 90 % sergančiųjų) [7]. Sergantys DŽS dažnai pasižymi padidėjusiu žarnyno jautrumu. Tai reiškia, kad net normalus dujų kiekis, kuris kitiems nesukeltų jokių pojūčių, DŽS atveju sukelia stiprų tempimą ir skausmą. Žarnyno raumenys gali susitraukinėti nereguliariai, todėl dujos įstringa tam tikrose žarnyno vietose, užuot sklandžiai pasišalinusios [8].

Glitimo jautrumas. Nors celiakija yra reta, daug daugiau žmonių kenčia nuo nejautrumo glitimui be celiakijos. Vartojant produktus su kviečiais, rugiais ar miežiais, jautrių asmenų žarnyne kyla lengvas uždegimas. Tai sutrikdo virškinimą ir sukelia sisteminį pūtimą, dažnai lydimą „smegenų rūko“ ar nuovargio [9]. Dažnai pūtimą sukelia ne pats glitimas, o kviečiuose esantys fruktanai, kurie stipriai fermentuojasi žarnyne.

Hormoniniai svyravimai 

Hormonų lygio pokyčiai gali sulėtinti virškinimą arba sukelti audinių paburkimą, kas subjektyviai ir objektyviai jaučiama kaip pilvo pūtimas. Daugelis moterų pastebi, kad pilvą pradeda pūsti likus savaitei iki menstruacijų (priešmenstruacinis sindromas – PMS) ir pirmosiomis jų dienomis. Po ovuliacijos pakilęs progesterono lygis atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir tuos, kurie iškloja žarnyną. Tai sulėtina žarnyno tranzitą (peristaltiką), todėl maistas ir dujos juda lėčiau, sukeldami pūtimą ir užkietėjimą [10].

Estrogeno šuoliai skatina organizmą sulaikyti vandenį ir natrį. Tai sukelia ląstelių paburkimą, dėl kurio drabužiai ties liemeniu gali tapti ankšti, nors dujų kiekis žarnyne gali būti ir nepadidėjęs [11]. Menstruacijų pradžioje išsiskiriantys prostaglandinai (medžiagos, sukeliančios gimdos susitraukimus) gali paveikti ir žarnyną, sukeldami spazmus, pūtimą ar net viduriavimą.

Pilvo pūtimas yra vienas ankstyviausių ir dažniausių nėštumo simptomų, lydintis moterį visus devynis mėnesius. Vos pastojus, organizme drastiškai padidėja progesterono kiekis. Kaip ir ciklo metu, jis atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl virškinimas sulėtėja, kad organizmas spėtų pasisavinti daugiau maistinių medžiagų vaisiui. Šalutinis šio lėtėjimo poveikis yra padidėjęs dujų kaupimasis [12].

Ką daryti, jei pučia pilvą? 

Sprendžiant šią problemą, svarbiausia yra kompleksiškumas – nuo to, kas patenka į jūsų lėkštę, iki to, kaip elgiatės po valgio.

Mitybos koregavimas.Tai pagrindinis žingsnis siekiant ilgalaikių rezultatų. Tikslas yra nustatyti ir apriboti produktus, kurie jūsų žarnyne sukelia pilvo pūtimą. Savaitę fiksuokite, ką valgote ir kada pajuntate pūtimą. Tai padės suprasti, ar pūtimas susijęs su konkrečiomis grupėmis (pvz., pieno produktais ar kviečiais) [5].

Lėtesnis valgymas ir sąmoningas kramtymas. Virškinimas prasideda burnoje, kur seilių fermentai pradeda skaidyti angliavandenius. Lėtai kramtydami, praryjate gerokai mažiau oro. Venkite valgyti einant, vairuojant ar žiūrint į ekranus, nes tai skatina automatinį, greitą rijimą [4]. Stenkitės kiekvieną kąsnį sukramtyti iki beveik skystos masės. Taip skrandžiui pateikiamas jau apdorotas maistas, todėl mažėja tikimybė, kad nesuvirškinti likučiai žarnyne pradės rūgti.

Fizinė veikla po valgio. Lengvas judėjimas yra vienas efektyviausių būdų išjudinti įstrigusias dujas virškinimo traktu. 10–15 minučių lengvas pasivaikščiojimas po valgio stimuliuoja žarnyno peristaltiką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda dujoms pasišalinti greičiau ir sumažina pūtimo pojūtį [13].

Papildai ir natūralios priemonės 

Renkantis papildus, svarbu atpažinti savo pūtimo priežastį – ar tai fermentų trūkumas, žarnyno mikrobiotos disbalansas, ar sulėtėjusi motorika. Skirtingos priežastys reikalauja skirtingo požiūrio, todėl universalus sprendimas dažniausiai neegzistuoja. Būtent todėl papildai virškinimui dažnai pasirenkami kaip kryptinga priemonė, atsižvelgiant į individualius simptomus ir savijautą. Tinkamai parinktos natūralios priemonės gali tapti dalimi platesnės strategijos, apimančios mitybos koregavimą, lėtesnį valgymą ir bendrą virškinimo sistemos priežiūrą.

Skaidulos 

Vartojant skaidulas, itin svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę ir grynumą, nes žemos kokybės papildai dažnai atneša daugiau žalos nei naudos. Pigūs, prastai išvalyti skaidulų mišiniai savo sudėtyje gali turėti gamybinių priemaišų, sėklų luobelių likučių ar net dulkių, kurios mechaniškai dirgina jautrią žarnyno gleivinę. Be to, pramoniniu būdu apdorotose skaidulose neretai gausu paslėptų priedų, kurie patys savaime sunkiai virškinami ir tik papildomai apsunkina virškinimo sistemą.

Jei renkatės skaidulas, pirmenybę reikėtų teikti tik aukščiausios rūšies, laboratoriškai patikrintoms medžiagoms. Kokybiškos skaidulos pasižymi dideliu grynumu ir gebėjimu absorbuoti vandenį taip, kad susiformuotų vientisa, švelni masė. 

Virškinimo fermentai

Fermentų papildai padeda skaidyti maistines medžiagas dar prieš joms pasiekiant storąją žarną, kur jas pasitiktų dujas gaminančios bakterijos. Laktazė skirta tiems, kurie netoleruoja pieno produktų, alfa-galaktozidazė padeda suskaidyti sudėtingus angliavandenius esančius pupelėse ir kopūstuose, o plataus spektro fermentai padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius, palengvindami bendrą virškinimo krūvį [14].

Probiotikai 

Probiotikai padeda atstatyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Tam tikros padermės, pavyzdžiui, Bifidobacterium ir Lactobacillus, padeda reguliuoti dujų gamybą ir mažina žarnyno jautrumą tempimui. Probiotikų poveikis paprastai pajuntamas tik po kelių savaičių reguliaraus vartojimo [15].

Pipirmėtė

Pipirmėčių aliejus yra viena geriausiai moksliškai ištirtų natūralių priemonių nuo pilvo pūtimo ir spazmų. Mentolis veikia kaip antispazminis vaistas, nes jis atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis, todėl dujos gali lengviau pasišalinti [16]. Veiksmingiausia vartoti skrandyje neiriomis kapsulėmis, kad aliejus pasiektų žarnyną.

Magnis 

Magnis (ypač magnio citratas) veikia kaip osmosinis laisvinamasis vidurys. Jis pritraukia vandenį į žarnas ir skatina raumenų susitraukimus, taip padėdamas išvengti vidurių užkietėjimo, kuris yra viena pagrindinių pūtimo priežasčių.

Baltymų kokteiliai ir fermentai 

Daugelis sportuojančių žmonių skundžiasi pilvo pūtimu po įprastų baltymų kokteilių, ypač jei jų pagrindą sudaro išrūgų koncentratas. Šiuolaikiniai aukštos kokybės baltymai dažnai yra papildomi virškinimo fermentų kompleksais. Šie papildomi fermentai padeda greičiau suskaidyti baltymus ir likutinę laktozę. Dėl šios priežasties tikimybė jausti pilvo pūtimą, sunkumą ar burbuliavimą išgėrus tokį kokteilį yra gerokai mažesnė nei vartojant paprastus baltyminius produktus be fermentų [17].

Šaltiniai

  1. Iovino, P., et al. Bloating and functional gastro-intestinal disorders: Where are we now and where are we going? https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25339827/ 
  2. Levitt, M. D., & Bond, J. H. Volume, composition, and source of intestinal gas. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/5486278/ 
  3. Azpiroz, F., & Malagelada, J. R. Abdominal Bloating. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16143143/ 
  4. William L Hasler. Gas and Bloating. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5350578/ 
  5. Lacy, B. E., et al. Pathophysiology, Evaluation, and Treatment of Bloating. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3264926/ 
  6. Yao, C. K., et al. Dietary sorbitol and mannitol: food content and distinct absorption patterns between healthy individuals and patients with irritable bowel syndrome. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23909813/ 
  7. Suarez, F. L., et al. Failure of activated charcoal to reduce the release of gases produced by the colonic flora. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9934757/ 
  8. Misselwitz, B., et al. Lactose malabsorption and intolerance: pathogenesis, diagnosis and treatment. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24917953/ 
  9. Gibson, P. R., & Shepherd, S. J. Evidence-based dietary management of functional gastrointestinal symptoms: The FODMAP approach. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20136989/ 
  10. Coquoz, A., et al. Impact of progesterone on the gastrointestinal tract: a comprehensive literature review. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35253565/ 
  11. White, C. P., et al. Fluid Retention over the Menstrual Cycle: 1-Year Data from the Prospective Ovulation Cohort. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3154522/ 
  12. Cullen, G., & O’Donoghue, D. Constipation and pregnancy. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17889809/ 
  13. Villoria, A., et al. Physical activity and intestinal gas clearance in patients with bloating. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17029608/ 
  14. Graham, D. Y., et al. Enzyme therapy for functional bowel disease-like post-prandial distress. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6910206/ 
  15. Ford, A. C., et al. Efficacy of prebiotics, probiotics, and synbiotics in irritable bowel syndrome and chronic idiopathic constipation: systematic review and meta-analysis. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25070051/ 
  16. Khanna, R., et al. Peppermint oil for the treatment of irritable bowel syndrome: a systematic review and meta-analysis. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24100754/ 
  17. Oben, J., et al. An open label study to determine the effects of an oral proteolytic enzyme on whey protein concentrate metabolism in healthy males. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18652668/ 

Turinio politika

Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra bendro edukacinio pobūdžio ir nėra autoriaus asmeninė nuomonė ar individuali rekomendacija. Straipsnio turinys nėra skirtas reklamuoti maisto papildus, skatinti jų įsigijimą ar vartojimą, taip pat neturėtų būti vertinamas kaip medicininė konsultacija.

Pateikta informacija nėra skirta diagnozuoti, gydyti ar užkirsti kelią ligoms. Sprendimai, susiję su asmens sveikata, mityba ar maisto papildų vartojimu, turėtų būti priimami individualiai, įvertinus asmeninę sveikatos būklę.

Jeigu sergate lėtinėmis ar kitomis specifinėmis ligomis, vartojate vaistus ar kitus maisto papildus, prieš pradedant vartoti naujus papildus rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Jeigu pastebėjote netikslumų, turite pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto turinio, kviečiame susisiekti el. paštu.

0
Įsidėkite prekių už 55,00  ir gaukite DOVANĄ!
Pirkite dar už 50,00  kad gautumėte nemokamą LT pristatymą
Empty Cart Jūsų krepšelis tuščias!

Atrodo, kad į krepšelį dar nepridėjote jokių prekių.

Naršyti produktus